Skelbimas

Skelbimas

Sukūrė Serediškis Kategorija Ambulatorija, 0 komentarų
Dėmesio!

Dėmesio!

Sukūrė Serediškis Kategorija Mokyklos naujienos, 0 komentarų

,,MANO TĖVŲ PROFESIJA“

Lapkričio 21 dieną Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre vyko integruoto ugdymo diena „Mano tėvų profesija“ . Jos metu mokyklos mokinių tėvai supažindino 1-10 klasių mokinius su savo profesijomis ar profesijomis, kurių reikėtų norint dirbti jų įmonėse, įstaigose.

7-10 klasių mokiniai apsilankė Zalensų kaimo turizmo sodyboje, 5-10 kl. mokiniai susitiko su ,,Žilinskio ir Ko UAB“ keturių asmenų komanda. Ši šauni jauna ketveriukė pristatė vadybininko, inžinieriaus, buhalterio ir kitas profesijas. Mokiniai daug sužinojo apie įmonės veiklą, kokių savybių reikia, norint įsigyti profesijas, reikalingas darbui šioje įmonėje. Kaip visada, apie savo keliones į egzotinius kraštus pasakojo Erikas Laiconas. Šį kartą pasidalijo kelionės į Kiniją įspūdžiais. Mergaitėms labai patiko susitikimas su kosmetologe Sandra Žukauskiene.  Sandra mergaitėms patarė neskubėti „gadinti“ savo grožį, daugiau rūpintis odos higiena. Belvederio sūrinę, darbą joje pristatė Vaida Diškevičienė. Pradinukai paragavo sūrio „Liliputo“. 1-6 klasių mokiniai apsilankė netoliese esančiame plastmasinių gaminių ceche. Šiuo metu gamyba nevyksta, nes nėra žaliavos, tačiau mokiniai susipažino su įrenginiais, kuriais dirba jų tėvai, o kaip suvenyrą parsinešė lėkštelę, šakutę ar kitokį stalo įrankį.

O štai kaip apie integruoto ugdymo dieną ,,Mano tėvų profesija“ atsiliepia  mokiniai. Dešimtokas P. Rimkevičius: ,,Pirmąsias dvi pamokas praleidome Zalensų sodyboje. Sodybos šeimininkė mus pasitiko itin svetingai: aprodė visas gyvenamąsias patalpas, sales, pirtį. Paaiškėjo, kad tai ne vienas namas, o visas pastatų kompleksas: sodyba ,,Pas Pinčuką“, stovyklavietė ,,Dubysa“ bei gegužinių slėnis. Baigiantis viešnagei, konferencijų salėje klausėmės sodybos šeimininkės pasakojimo apie sodybos įkūrimą, jos veiklos plėtimą: dabar sodyboje vyksta konferencijos, dailininkų plenerai, stovyklos vaikams ir jaunimui.

Buvo įdomu paklausyti Eriko Laicono įspūdžių iš kelionės į Kiniją. Pasakojimas, kaip visada, emocingas, išgirdome daug įdomių ir netgi šokiruojančių pastebėjimų apie kinų gyvenimo būdą. E. Laicono kelionės tikslas, be abejo, buvo Kinijos urvai ir jų tyrinėjimas. Apie tai keliautojas turbūt galėtų pasakoti ir pasakoti, bet deja, tam buvo skirta tik viena pamoka“.

Septintokė Agnė Bartuševičiūtė džiaugėsi, kad pirmadienį ,,nebuvo baisu eiti mokyklą, nes laukė ne pamokos, o galbūt smagus nuotykis. Patiko visos pamokos“. O smagi pamokų pabaiga – mokytojos K. Laurinaitės režisuotas spektaklis ,,Spyruoklinis kareivėlis“.

Aštuntokė Laura Burneckaitė pastebėjo, kad ,,integruota diena kiekvienais metais būna vis kitokia, vis įdomesnė“.

Reikia manyti, kad ši diena buvo visapusiškai naudinga – vaikai susipažino su tėvų profesijomis, o tėvai pabuvo mokytojais.

 

 

                                        Informaciją paruošė lietuvių kalbos mokytoja Roma Masaitytė

Sukūrė Serediškis Kategorija Mokyklos naujienos, 0 komentarų

Vasara gausi stovyklomis!

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre birželio mėnesį vyko net trys stovyklos.

Pleneras. Mokykla bendradarbiauja su Naujosios Vilnios J. Vienožinskio dailės mokykla. Birželį vyko šios dailės mokyklos mokinių stovykla-pleneras. Jaunuoliai 8 dienas gyveno mūsų mokykloje, piešė/tapė natūralioje gamtoje. Savo kūriniuose įamžino mums netikėčiausius objektus, seniai užmirštas ir apleistas vietas, prikeldami jas antram gyvenimui, suteikdami antrą šansą… Mūsų mokiniai, bendraudami su jaunaisiais menininkais, dalyvaudami kūrybiniame procese, mus supančią aplinką pamatė kitomis spalvomis. Išvykdami vilniečiai mokyklos galerijoje paliko eksponuoti įdomiausius savo darbus.

Dubysėlė. Mokykloje vasaros stovykla tapo tradicija, o šiais metais į jos veiklą už simbolinę kainą buvo įtraukti visi norintys pradinių klasių vaikai.

Stovyklos metu mažieji serediškiai domėjosi savo krašto istorija, tradicijomis – lankėsi krašto muziejuje, kraštiečio S. Šimkaus gimtinėje. Sveikos gyvensenos ir bendravimo įgūdžius vaikai stiprino lankydamiesi Seredžiaus ambulatorijoje, dalyvaudami viktorinose, žaidimuose, sporto ir grupės sutelktumo užsiėmimuose. Mokiniai galėjo rinktis veiklą pagal savo pomėgius, nuotaiką: vieni žaidė kvadratą, estafetes, įvarius judriuosius žaidimus, o kiti daugiau laiko skyrė meniniams, kūrybiniams užsiėmimams. Visiems patiko mįslių konkursas, pasakų popietė, paslėpto lobio ieškojimas, šauniausio stovyklautojo rinkimai ir… dovanėlės – saldainiai, ledai…

Stovyklautojai ilgai neužmirš linksmų žaidimų, smagaus, draugiško apsilankymo V. ir H. Bendzių ūkyje „Alpakų spalvos“, gyvūnų grožio ir jų vilnos švelnumo, picų ir kepamų dešrelių aromato svetingoje M. ir  P. Baršauskų sodyboje. O svarbiausia, kad vaikai įgijo žinių ir įgūdžių, kaip saugiai, smagiai ir turiningai praleisti atostogas.

Judėk į priekį. Birželio 6-17 d. buvo organizuojama dviejų savaičių meninė – sveikatinimo – sporto veiklų stovykla „Judėk į priekį“, kuri buvo finansuojama Jurbarko r. jaunimo veiklos skatinimo  programų lėšomis. Stovykloje dalyvavo mokiniai bei kiti Seredžiaus bendruomenės nariai – jauni žmonės.

 Patraukliomis priemonėmis – žaidynėmis, sportinėmis rungtynėmis, viktorinomis, šokiais bei kita netradicine aktyvia veikla ugdėme supratimą apie fizinį aktyvumą, sveiką gyvenimo būdą bei prasmingą laisvalaikį. Stovyklautojai pasirinko veiklas pagal pomėgius: vieni užsiėmė sportine, kiti – menine-kūrybine veikla. Jaunimas turėjo galimybę praplėsti meninio suvokimo akiratį per netradicinę meninę veiklą, išbandė naujas technikas – Ebru bei dekupažą. Buvo daug futbolo (pabandyta žaisti ir beisbolą!), išvykų, lietaus, saulės, braškių…

Stovyklautojai įsitraukė į kokybišką laisvalaikio leidimą, bendravo,  išmoko naudingų dalykų, rado bendraminčių,  geriau pažino save patį, praturtino savąjį AŠ.

Socialinė pedagogė Laima Bakšenskienė

Sukūrė Serediškis Kategorija Seredžiaus naujienos, 0 komentarų

Gražios tradicijos tęsiamos

Artimesnės ar tolimesnės kelionės užbaigus svarbiausius mokslo metų darbus jau tapo gera Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro tradicija. Apkeliautos gražiausios Lietuvos vietos, visi etnografiniai regionai. Šį pavasarį nusprendėme apsilankyti šiaurės Lenkijoje, mums artimame Punsko krašte.

Be abejo, visko,  ką norėtųsi pamatyti, per vieną dieną neaplankysi. Pasirinkome keletą įdomesnių objektų: Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą ir gimnaziją, jotvingių – prūsų sodybą Ožkinių kaime, Seinus.

Iš Punsko į Ožkinius mus palydėjo Punsko mokyklos mokytojas, nes kelias į garsiąją sodybą gana klaidus. Tačiau iš tiesų vertėjo čia apsilankyti! Aštuonių hektarų gyvenvietę juosia tvora, o patekus į vidų net nežinai, į kurią pusę dairytis: čia ir piliakalnis, ir įvairūs bokštai, nameliai, tvenkiniai, tiltai, net medinė pilis su apsaugine tvora ir kanalu. Mus pasitikęs gyvenvietės sumanytojas ir statytojas Petras Lukoševičius, gražiai dzūkuodamas, pasakoja, kad šią vietą jis kūrė skaitydamas prūsų legendas, pasakojimus, nuolat konsultavosi su mokslininkais. Aišku, kiekvienas lankytojas turi savo viziją, kaip galėjo atrodyti ankstyvaisiais viduramžiais kryžiuočių nukariautų jotvingių gyvenvietė. Petras Lukoševičius ją statė tokią, kokią įsivaizdavo jis. Jo klausantis, vaizduotėje atgyja senieji pagonių dievai, įspūdį sustiprina aukurai, akmenys su mistiškom runom, baltų valdovų šlovės alėja… Beveik dvi valandos šioje neįprastoje, mistiškoje vietoje neprailgsta, tačiau laikas atsisveikinti su svetingu šeimininku ir keliauti į Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą ir gimnaziją ilgesniam pokalbiui.

Mus pasitinka direktoriaus pavaduotoja. Ji pasakoja, kuo gyvena mokykla, kokia jos specifika, kokius projektus įgyvendina su Lietuvos mokyklomis. O štai vienas dalykas nustebino: Lenkijoje mokiniai mokosi beveik visą birželį, o lietuviškų klasių mokiniai beveik kasdien turi po aštuonias pamokas!  Smagu buvo sutikti mūsų krašto šviesuolio daraktoriaus, tautosakos rinkėjo Prano Virako proprovaikaitę Kristiną Virakaitę. Buvo malonu išgirsti, kad ji žino apie savo garsųjį giminaitį, Seredžių.

Seinuose visų pirma apsilankėme Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, kur vyskupu yra buvęs Antanas Baranauskas (bazilikoje jis ir palaidotas), fotografavomės prie jam skirto paminklo, kurį 1999 metais jam pastatė Lietuva. Vėliau – trumpas vizitas Lietuvos Respublikos konsulate, Lietuvių namuose. Čia – šio krašto lietuvybės centras: vyksta šventės, susitikimai, parodos.

Nors vasaros diena ilga, laikas sukti Lietuvos link. Kelionė, nors ir netrumpa, neišvargino. Gal taip paveikė ypatinga jotvingių – prūsų gyvenvietės aura? O gal energijos įkvėpė nenuilstantys lietuvybės puoselėtojai – Punsko mokyklos pedagogai ir kultūros žmonės? Kaip ten bebūtų, kelionė buvo puiki, pilna įspūdžių, susitikimų su įdomiais žmonėmis. Įdomu, kur kelias mus nuves kitą birželį.

 

 

                                                                          Roma Masaitytė, mokytoja

Sukūrė Serediškis Kategorija Seredžiaus naujienos, 0 komentarų