Gražios tradicijos tęsiamos

Artimesnės ar tolimesnės kelionės užbaigus svarbiausius mokslo metų darbus jau tapo gera Seredžiaus Stasio Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro tradicija. Apkeliautos gražiausios Lietuvos vietos, visi etnografiniai regionai. Šį pavasarį nusprendėme apsilankyti šiaurės Lenkijoje, mums artimame Punsko krašte.

Be abejo, visko,  ką norėtųsi pamatyti, per vieną dieną neaplankysi. Pasirinkome keletą įdomesnių objektų: Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą ir gimnaziją, jotvingių – prūsų sodybą Ožkinių kaime, Seinus.

Iš Punsko į Ožkinius mus palydėjo Punsko mokyklos mokytojas, nes kelias į garsiąją sodybą gana klaidus. Tačiau iš tiesų vertėjo čia apsilankyti! Aštuonių hektarų gyvenvietę juosia tvora, o patekus į vidų net nežinai, į kurią pusę dairytis: čia ir piliakalnis, ir įvairūs bokštai, nameliai, tvenkiniai, tiltai, net medinė pilis su apsaugine tvora ir kanalu. Mus pasitikęs gyvenvietės sumanytojas ir statytojas Petras Lukoševičius, gražiai dzūkuodamas, pasakoja, kad šią vietą jis kūrė skaitydamas prūsų legendas, pasakojimus, nuolat konsultavosi su mokslininkais. Aišku, kiekvienas lankytojas turi savo viziją, kaip galėjo atrodyti ankstyvaisiais viduramžiais kryžiuočių nukariautų jotvingių gyvenvietė. Petras Lukoševičius ją statė tokią, kokią įsivaizdavo jis. Jo klausantis, vaizduotėje atgyja senieji pagonių dievai, įspūdį sustiprina aukurai, akmenys su mistiškom runom, baltų valdovų šlovės alėja… Beveik dvi valandos šioje neįprastoje, mistiškoje vietoje neprailgsta, tačiau laikas atsisveikinti su svetingu šeimininku ir keliauti į Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą ir gimnaziją ilgesniam pokalbiui.

Mus pasitinka direktoriaus pavaduotoja. Ji pasakoja, kuo gyvena mokykla, kokia jos specifika, kokius projektus įgyvendina su Lietuvos mokyklomis. O štai vienas dalykas nustebino: Lenkijoje mokiniai mokosi beveik visą birželį, o lietuviškų klasių mokiniai beveik kasdien turi po aštuonias pamokas!  Smagu buvo sutikti mūsų krašto šviesuolio daraktoriaus, tautosakos rinkėjo Prano Virako proprovaikaitę Kristiną Virakaitę. Buvo malonu išgirsti, kad ji žino apie savo garsųjį giminaitį, Seredžių.

Seinuose visų pirma apsilankėme Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, kur vyskupu yra buvęs Antanas Baranauskas (bazilikoje jis ir palaidotas), fotografavomės prie jam skirto paminklo, kurį 1999 metais jam pastatė Lietuva. Vėliau – trumpas vizitas Lietuvos Respublikos konsulate, Lietuvių namuose. Čia – šio krašto lietuvybės centras: vyksta šventės, susitikimai, parodos.

Nors vasaros diena ilga, laikas sukti Lietuvos link. Kelionė, nors ir netrumpa, neišvargino. Gal taip paveikė ypatinga jotvingių – prūsų gyvenvietės aura? O gal energijos įkvėpė nenuilstantys lietuvybės puoselėtojai – Punsko mokyklos pedagogai ir kultūros žmonės? Kaip ten bebūtų, kelionė buvo puiki, pilna įspūdžių, susitikimų su įdomiais žmonėmis. Įdomu, kur kelias mus nuves kitą birželį.

 

 

                                                                          Roma Masaitytė, mokytoja

Sukūrė Serediškis

Parašykite komentarą